Kiekvienais metais prieš visas šventes aplankoma močiutė, kurį per gyvenimą matė labai daug vargo ir skausmo, pradedant per karą sušaudyta šeima, baigiant gražia ir tyra meile, kuri buvo įžiebusi gyvenimę viltį. Tačiau išaušus senatvei močiutė vėl liko vieną, liūdnais vakarais jai nuotaiką pakelia tik jos ištikimas draugas-katinas. Dėl prastos sveikatos būklės močiutė neišeina į lauką, sunku apsitvarkyti namie. Kaskart kalbant su ja, jinpravirksta džiaugsmo ašaromis, kad gyvenime yra gerų žmonių, už kuriuos ji meldžiasi kas vakarą. Šiemet ji šventėms nori tik vieno dalyko.... Maisto sau ir savo ištikimam draugui Katinukui.
Svajonė jau pildoma